numirkti — numir̃kti vksm. Nenumir̃kusi sil̃kė sūri̇̀ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apmirkti — apmir̃kti intr. 1. K truputį, iš visų pusių sušlapti: Pats apmirkaũ, t. y. sušlapau J. ^ Sėdi kap apmir̃kęs (mieguistas, apsiblausęs) Grv. 2. N truputį sugesti, žūti nuo drėgmės: Čionai rugiai apmir̃ko Lz. Apmir̃ko, apskendo bulbės daug kur Užv … Dictionary of the Lithuanian Language
atmirkti — atmir̃kti intr. 1. K mirkstant atsiskirti, atkristi: Atmirko visi purvai J. Jei lapai būna nešvarūs, juos pamirkyti šaltame vandenyje, kad nešvarumai atmirktų rš. 2. N mirkstant suminkštėti. mirkti; apmirkti; atmirkti; įmirkti; išmirkti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išmirkti — išmir̃kti intr. 1. mirkstant vandenyje suminkštėti, įgyti kokių nors ypatybių: Kruopos vandenyje turi gerai išmirkti rš. Silkė išmir̃ksta KI163. Išmir̃ko pluta ir visai ištižo J. Linai neišmirkę N. 2. Lnt, Pb išgesti, išnykti mirkstant: Anie… … Dictionary of the Lithuanian Language
mirkti — mir̃kti, sta, o intr. 1. K būti panardintam į vandenį ar kokį kitą skystį, tūnoti vandenyje: Įmerktas medis mir̃ksta vandeny J. Mirksta miežio grūdas, brinksta, tiktai neputoja rš. Šaknys vandeny mir̃ko Ėr. Jau trečia diena, kap pintys mirksta… … Dictionary of the Lithuanian Language
numirkimas — numirkìmas sm. (2) KI35 → numirkti 1. mirkimas; atmirkimas; įmirkimas; išmirkimas; numirkimas; permirkimas; primirkimas; sumirkimas; užmirkimas … Dictionary of the Lithuanian Language
nutulžti — nutul̃žti intr. 1. numirkti, nutežti: Vagų nebuvo, rugiai numirko, nutul̃žo Žlp. 2. išpursti: Nutul̃žusios nubuvusios [miestietės], nusilesiojusios kaip antės DūnŽ. Parsiėdusios, nutul̃žusios kaip keptos bulbės bobos Krš. tulžti; aptulžti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pamirkti — pamir̃kti intr. 1. kurį laiką išbūti drėgmėje, vandenyje: Ilgesnį laiką pamirkę šlapesnėj dirvoj, rugiai nebedygsta rš. Medelis, vandenyje pamirkęs, atsigavo rš. Tegu da pamir̃ksta silkės – nebus tokios sūrios Gs. Norėjo, idant ... pamirkti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
permirkti — intr.; K, SD296, permir̃kti K 1. labai prisisunkti, prisigerti vandens ar kito skysčio, peršlapti: Žemė parmirkusi, žliurkčio[ja] einant – jau ištižo, išpijo J. Vakare Viktutė sugrįžo visa šlapia ir permirkusi namo iš pievos P.Cvir. Nuo lietaus… … Dictionary of the Lithuanian Language
pramirkti — pramir̃kti intr. 1. peršlapti kiaurai: Jo kelnės nuo šlapios žemės pramirksta kiaurai rš. Pramir̃ksta i tie geriejai stogai i laša Vgr. Lyja taip, jog jau iki gyvo kaulo pramirkau rš. 2. kurį laiką išbūti vandenyje mirkstant: Per žiemą pramirkęs… … Dictionary of the Lithuanian Language
